„Tai reiškia, kad, jei sėdate vairuoti ką tik pavartoję alkoholio (nors ir leistiną kiekį, kuris kraujyje nesukels didesnio neblaivumo nei 0,4 promilės), rizikuojate gauti tūkstantinę baudą ir netekti teisės vairuoti vienerius ar daugiau metų.
Tikėtina, kad tokiu atveju jūsų į alkotesterį išpučiamas oras gali parodyti gerokai didesnę alkoholio koncentraciją, nei yra leistina vien dėl to, kad alkoholis buvo vartotas prieš pat sėdant vairuoti“, – aiškina advokatas Aleksandras Kovalevskis.
Anot jo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kad esminę reikšmę blaivumo nustatymui vis tik turi ne kraujo, o alkotesterio duomenys įvykio vietoje. Tad ką tai iš tiesų reiškia Lietuvos vairuotojams?
Kraujas alkoholio neparodė, bet vairuotoją nubaudė
A. Kovalevskis primena – jei asmuo nesutinka su neblaivumo patikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. gali pats kreiptis į pageidaujamą asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl kraujo tyrimo.
Taip ir buvo šiuo atveju – vairuotojas įpūtė 0,52 promilės, tačiau nesutikęs su alkotsterio rezultatais pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į gydymo įstaigą.
Advokato teigimu, ten buvo paimtas kraujo mėginys ir atlikta medicininė apžiūra. Neblaivumo ar girtumo požymių nebuvo nustatyta, o paimtame kraujyje nebuvo rasta etilo alkoholio.
Vis tik teismas pasisakė, kad abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo, jei alkotesteris turi galiojantį sertifikatą ir pareigūnai, atlikę patikrą, vadovaujasi Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis.
Taigi, pasak A. Kovalevskio, nuo šiol kraujo tyrimo duomenimis iš esmės nebus galimybės nuginčyti įvykio vietoje alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumo, jei jis turi sertifikatą ir asmens neblavumas buvo patikrintas laikantis visų procedūrų (pvz., antras įpūtimas po 15 minučių, kaip buvo ir šį kartą).
„Teismas suformulavo aiškią praktiką tokio pobūdžio bylose <...>. Dabar atsiranda dar didesnė tikimybė, kad įkliūti galite ir jūs, jei galvosite, kad „vienas alaus – nieko tokio“.
Po patikrinimo alkotesteriu atliktas kraujo mėginio tyrimas, nors ir parodytų 0,0 promilės, savaime nepaneigtų tikrinimo alkotesteriu iš karto po vairavimo rezultatų“, – komentavo advokatas.
Kas dėl to keisis vairuotojams Lietuvoje?
A. Kovalevskis pripažįsta, kad praktikoje iš tiesų gali susidaryt tokios situacijos, kai vairuotojas bus patikrintas netrukus po alkoholio vartojimo.
Tuomet jo išpūčiamas oras gali rodyti didesnę alkoholio koncentraciją nei kiek vėliau atliktas kraujo tyrimas.
„Pagal suformuotą praktiką, tokiais atvejais bus vadovaujamasi alkotesterio rezultatais, kurie buvo gauti įvykio vietoje išlaikant visas procedūras.
Tai, kad vėliau kraujo tyrimas parodytų „nulius“, nebūtų pažeidėjo atsakomybę lengvinanti (švelninanti) aplinkybė“, – pabrėžė pašnekovas.
Pasak jo, vairuotojams tai reiškia, kad nederėtų sėsti iškart prie vairo net ir pavartojus labai nedidelį kiekį alkoholio. Taip pat jokiais būdais nevartoti alkoholio vairavimo metu.
„Jei vairuotojui kyla abejonių dėl galimybės vairuoti, visuomet rekomenduotina prieš sėdant prie automobilio vairo pasitikrinti savo blaivumą asmeniniu alkotesteriu.
Bet kokiu atveju, saugiausias variantas yra visuomet vairuoti su „nuliais“, – akcentavo A. Kovalevskis.
Kas gresia vairuojant neblaiviam?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pradedantiesiems (t. y. 2 metų patirties neturintiems) vairuotojams užfiksavus 0–0,4 promilės gresia 230–300 eurų bauda.
Kiti vairuotojai, atsisakę pasitikrinti blaivumą, įpūtę 0,4–1,5 promilės arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų medžiagų yra baudžami 800–1100 eurų baudomis.
Taip pat jiems gresia teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 18 mėn. Šis terminas sutrumpinamas iki 6–12 mėn., jei transporto priemonėse yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Tuo metu perdavimas vairuoti transporto priemonę asmeniui, kuris yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.
Jeigu vairuotojas, vežantis keleivius už atlygį (taksi); vairuojantis mopedą, motociklą, triratį, keturratį ar galingąjį keturratį; vairuojantis transporto priemonę, kurios masė viršija 3,5 t ar kuri turi daugiau nei 9 sėdimas vietas; vežantis pavojingus krovinius, yra neblaivus (daugiau kaip 0, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės), jam gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų.
„Išgėrė stiklinę alaus“ – prarado teisę vairuoti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svetainėje skelbiama, kad minėtoje byloje buvo priimti skirtingi dviejų instancijų teismų sprendimai.
Todėl LAT vertino, kurios instancijos teismo sprendimas yra priimtas laikantis tiek įrodymų vertinimo, tiek kitų teisingam teismo sprendimui priimti aktualių taisyklių.
LAT pažymi, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų.
Be to, pagrindinis neblaivumo nustatymo metodas yra alkotesteris, medicininė apžiūra – tik pagalbinis metodas.
Pasak LAT, šiuo atveju pūsta buvo 2 kartus, išlaikant reikalingą pertrauką ir užtikrinant, kad gautiems rezultatams būtų pritaikyta paklaida.
„Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, asmuo neneigė, kad prieš vairuodamas jis vartojo alkoholio (išgėrė stiklinę alaus).
<...> apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad alkotesterio duomenys, kurie buvo gauti iš karto po vairavimo, yra tikslesni ir labiau atspindintys asmens neblaivumo laipsnį vairavimo metu nei rezultatai, gauti ištyrus vėliau paimtą kraujo mėginį <...>“ – rašoma LAT svetainėje.
Taigi minėtas vairuotojas gavo baudą ir teisės vairuoti transporto priemonę 15 mėn. atėmimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
